Tekstai, mintys ir pokalbiai apie geštalto psichoterapiją, geštalto kelionę, patirtis ir išgyvenimus.

Vienas iš bene svarbiausių mūsų bazinių emocinių poreikių yra saugumo jausmas. Man labai įdomu stebėti ir tyrinėti šitą jausmą. Iš pirmo žvilgsnio lyg viskas aišku - jaustis apsaugotam nuo fizinės, emocinės ar psichologinės grėsmės. Grėsmė, pirmiausiai, tai - žemės drebėjimas, uraganai, karas. Saugumas tai  - turėti stogą virš galvos, turėti darbą, turėti artimus žmones.  Kuo daugiau tyrinėju šį jausmą, tuo daugiau pastebiu jo formų ir atspalvių. Ar gali būti, kad saugumo jau

Nuostatos, įsitikinimai, patarlės, taisyklės - dažnai juos atsinešame iš savo vaikystės bei paauglystės. Iš tėvų, globėjų, darželio, mokyklos, bažnyčios, iš tada buvusios kultūros. Geštalto psichoterapijoje sakoma, kad tie atsinešti įsitikinimai ir nuostatos, mums jau suaugus, gali "trukdyti" arba "padėti" gyventi. Fritsas Perlsas - geštalto psichoterapijos pradininkas, sakė, kad kai kuriuos įsitikinimus, arba geštaltiškai introjektus, mes esame "prariję" nekramtydami. Ir si

Terapija vyksta ir tarp terapinių susitikimų. Šią mintį išgirdau kažkurio geštalto psichoterapijos seminaro metu. Tik po keletos metų darbo su klientais bei iš savo asmeninės terapijos pradėjau suprasti šios minties svarbą. Terapijos procese tarp vieno ir kito susitikimo dažniausiai praeina savaitė, o kartais dvi. Dažnai tam, apie ką terapeutas ir klientas kalba kabinete, reikia laiko - iki galo suvokti, asimiliuoti, susidraugauti, įsisąmoninti. Kai kurie klientai rašo dienor

Kviečiu klausytis pokalbio su žurnaliste Giedre Čiūžaite LRT laidoje „Čia ir dabar“, apie geštalto psichoterapiją ir kitas patirtis, apie savanorystę kalėjime - sugrioviau visus savo įmanomus mitus.

Kartais aš noriu būti Upe. Ramiai tekėti savo vaga. Švelniai apiplaukti savo vagos akmenis ir kitas kliūtis. Upė - mano būdas nusiraminti. Prieš keletą metų atradau Vilniaus Vilnelę. Po visų dienos darbų, o kartais rytais, nuvažiuodavau į savo vietą Vilnelėje. Jau artėjant prie upės, išgirdus jos raminantį čiurlenimą, jausdavau, kad pati paneriu į kitokią, nutilusią, raminančią erdvę. Vilnelė negili, turėdavau atsigulti, kad vanduo mane užlietų. Ir kai srovė pradėdavo tekėti

Penkias dienas mokiausi, klausiausi, stebėjau, dalyvavau, išbuvau, sėmiausi patirties iš geštalto psichoterapijos dėstytojo bei psichoterapeuto Marten Bos ne tik tam, kad dar giliau save pažinčiau, bet ir neščiau visą šią patirtį savo klientams. Marten Bos geštalto kelionė prasidėjo daugiau nei prieš 30 metų. Visų mokymų metu man buvo toks jausmas, kad Marten kartu su mumis, grupės dalyviais, audžia įvairiaspalvį, daugialypį, daugiasluoksnį kilimą, įpindamas į jį savo ilgame