Tekstai, mintys ir pokalbiai apie geštalto psichoterapiją, geštalto kelionę, patirtis ir išgyvenimus.

Kokios drąsos reikia žmogui, kad susidraugautų su savo pykčiu, ypač jei tas pyktis yra žudantis įniršis? Kokios drąsos reikia žmogui, kad išverktų visas per gyvenimą sukauptas ašaras, ypač jei niekada dėl savęs neverkė, tam, kad atrastų savo liūdesį? Kokios drąsos žmogui reikia, kad pažvelgtų į akis savo baimėms ir pabandytų jas išgirsti ir pajausti visu savo kūnu? Kokios drąsos žmogui reikia, kad leistų sau džiaugtis gyvenimu, nors visą gyvenimą skendo skausme ir kančioje? K

Vienas iš bene svarbiausių mūsų bazinių emocinių poreikių yra saugumo jausmas. Man labai įdomu stebėti ir tyrinėti šitą jausmą. Iš pirmo žvilgsnio lyg viskas aišku - jaustis apsaugotam nuo fizinės, emocinės ar psichologinės grėsmės. Grėsmė, pirmiausiai, tai - žemės drebėjimas, uraganai, karas. Saugumas tai  - turėti stogą virš galvos, turėti darbą, turėti artimus žmones.  Kuo daugiau tyrinėju šį jausmą, tuo daugiau pastebiu jo formų ir atspalvių. Ar gali būti, kad saugumo jau

Terapijoje santykio kūrimas tarp kliento ir terapeuto man yra viso terapinio proceso pagrindas. Tikiu, kad saugumu, žmogiškumu, lygiavertiškumu grįstuose santykiuose vyksta pokytis, transformacijos, mūsų senas, atgyvenęs, automatiškas  elgesys keičiasi į naują. Šiuos pokyčius man, kaip terapeutei, bet svarbiausia kaip žmogui, liudyti yra ypatinga dovana. Liudyti kito žmogaus pokytį, savęs priėmimą - man yra gražiausia terapijos dovana. Tokiame santykyje aš irgi augu ir skleid

Kartais aš noriu būti Upe. Ramiai tekėti savo vaga. Švelniai apiplaukti savo vagos akmenis ir kitas kliūtis. Upė - mano būdas nusiraminti. Prieš keletą metų atradau Vilniaus Vilnelę. Po visų dienos darbų, o kartais rytais, nuvažiuodavau į savo vietą Vilnelėje. Jau artėjant prie upės, išgirdus jos raminantį čiurlenimą, jausdavau, kad pati paneriu į kitokią, nutilusią, raminančią erdvę. Vilnelė negili, turėdavau atsigulti, kad vanduo mane užlietų. Ir kai srovė pradėdavo tekėti

Penkias dienas mokiausi, klausiausi, stebėjau, dalyvavau, išbuvau, sėmiausi patirties iš geštalto psichoterapijos dėstytojo bei psichoterapeuto Marten Bos ne tik tam, kad dar giliau save pažinčiau, bet ir neščiau visą šią patirtį savo klientams. Marten Bos geštalto kelionė prasidėjo daugiau nei prieš 30 metų. Visų mokymų metu man buvo toks jausmas, kad Marten kartu su mumis, grupės dalyviais, audžia įvairiaspalvį, daugialypį, daugiasluoksnį kilimą, įpindamas į jį savo ilgame