Tai kas ta geštalto psichoterapija?
- Rasa Dičpetrienė
- 02-27
- 2 min. skaitymo
Atnaujinta: 03-02
Geštalto psichoterapija, tai psichoterapijos kryptis, kurios tikslas - sąmoningumo lavinimas, o jos fokusas nukreiptas į tai, kas vyksta mūsų gyvenime čia ir dabar. Kiekvienas praktikuojantis geštalto terapeutas ne tik dirba su klientais taikydamas šios krypties metodologiją, bet ir remiasi geštalto įsitikinimais savo gyvenime.
Vilniaus geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė geštalto psichoterapiją apibūdina taip:
"geštalto psichoterapija - tai kontaktas. Čia viskas apie santykį. Tai humanistinė ir egzistencinė psichoterapijos kryptis, kurios tikslas - kasdienio sąmoningumo lavinimas, stebėjimas, kaip mes nuolat kontaktuojame su savimi, kitu žmogumi ir aplinka. Šios krypties fokusas nukreiptas į dabarties momentą, kas vyksta mūsų gyvenime šiandien...
Geštalto terapija - tai ne technikų ar metodikų rinkinys, tai gyvenimo būdas. Kiekvienas praktikuojantis geštalto terapeutas ne tik dirba su klientais taikydamas šios krypties metodologiją, bet ir remiasi geštalto įsitikinimais savo gyvenime. Ji padeda giliau išgyventi savo gyvenimo realybę ir kūrybiškai prisitaikyti prie kasdien kylančių gyvenimo iššūkių. Pasitelkę geštalto terapiją galime susikurti prasmingą ir autentišką gyvenimą, palaikyti kokybiškus santykius ir prisidėti prie visos bendruomenės gerovės kūrimo".
Terminas kilęs iš vokiečių kalbos žodžio Gestalt - pavidalas, forma.
Geštalto terapijoje tai reiškia vientisą darinį, suvoktą visumą, jis naudojamas apibūdinti kažką, kas yra užbaigta.

Man geštaltas, tai santykio kūrimas tarp dviejų žmonių - kliento ir terapeuto. Tai dviejų žmonių bendrai kuriamas šokis. Tai dviejų žmonių jausmų, minčių ir patirčių šokis. Geštalto terapija, tai dialogas - aš ir tu santykis, kurio pagrindas yra pagarba, supratimas, atjauta, žmogiškumas. Dialogas, kurio metu kartais susiliečia dvi sielos. Tai kelionė, procesas. Tai kelionė iš nelaisvės į laisvę, iš tamsumos į šviesą, iš skausmo į lengvumą, iš aštrių vaikystės patirčių ten ir tada į čia ir dabar vykstantį pokytį. Tai - harmonijos, transformacijų, metamorfozių, sąmoningumo paieškos.
Tai buvimas šalia žmogaus, kai jam taip skauda, kad šalia gali tik kvėpuoti. Tai susitikimas, kai susiliečia dvi žaizdos, kai susiglaudžia abiejų pažeidžiamumas. Ir tada pasidaro nebe taip baisu. Tada jautiesi ne toks vienišas. Tada po mažą žingsnelį tai transformuojasi į kitokį, lengvesnį, švelnesnį, labiau ištveriamą būvį.
Geštalto psichoterapija man - besąlyginio priėmimo, žmogiškojo skausmo ir vienatvės liudijimas. Tai širdies ištiesimas kitam, kai žmogus atsitrenkia į sieną, kai nemato išeities, kai yra užstrigęs. Tai gyvenimo prasmės ieškojimas. Tai sąmoningumas, kai gali laisvai įkvėpti ir iškvėpti, kai iš naujo atrandi save, kai susidraugauji su savo šešėlinėmis pusėmis. Ir kai tiesiog džiaugiesi gyvenimu čia ir dabar. Kai atrandi būdus, kaip pats save nuraminti. Kai supranti, ko nori ir ko nenori. Kai supranti, kur ir kodėl tau skauda. Kai nebekariauji pats su savim ir aplinkiniu pasauliu. Tai klausimas - kaip dabar jautiesi? Kaip šalia manęs jautiesi?
Galiu perduoti kitiems tik tai, ką pati savo gyvenimo kelyje radau. Viską, ką išvardinau, pati patyriau ir išgyvenau su klientais iš ypatingai pažeidžiamos aplinkos. Aš noriu dalintis gerumu ir viltim.
Kelią nukeliauja keliaujantis.